Kaip atlikti rizikos vertinimą, kurio reikalauja EUDR?

Rizikos vertinimas testuoja surinktus duomenis pagal fiksuotus kriterijus

Rizikos vertinimas, kurį reikalauja EUDR, reiškia, kad informacija, surinkta apie produktų srautą — kilmė, sklypų geografinė vieta, tiekėjas, teisumo patvirtinimas ir miško nedidinimo įrodymas po ataskaitinio laikotarpio pradžios — yra lyginami su fiksuotu kriterijų sąrašu iš reglamento. Remiantis tuo, nustatoma, ar yra nereikšmingas rizika, kad produktas neatitiks reikalavimų, ar yra rizika, dėl kurios reikalingi tolesni veiksmai. Šie kriterijai apima, be kita ko, miško nedidinimo ar miško degradacijos mastą atitinkamoje šalyje ar regione, tiekimo grandinės sudėtingumą, tikimybę, kad produktas yra sumaišytas su nežinomos ar nesuderintos kilmės medžiaga, ir signalus, tokius kaip kompetentingų institucijų nustatyti faktai, trečiųjų šalių skundai arba korupcijos ar falsifikuotų dokumentų žymės.

Jei iš šio vertinimo paaiškėja, kad rizika nėra nereikšminga, sekama rizikos mažinimas: prašoma papildomos informacijos arba duomenų, atliekami nepriklausomi tyrimai arba auditoriai, arba imamasi kitų priemonių rizikai sugrąžinti. Tik atlikus tai ir dokumentavus, rinkos dalyviai gali daryti išvadą, kad įvykdytas atidumas. Šis vertinimas nėra vienkartinis darbas ant popieraviaus; jis remiasi tiesioginiais duomenimis, surinktais iš produktų srauto, ir turėtų būti pagrindžiamas kompetentingai institucijai.

Tai seka iš 10 ir 11 straipsnių

Šis padalijimas seka tiesioginai iš reglamento: Reglamento (ES) 2023/1115 10 straipsnis nurodo kriterijus, pagal kuriuos atliekamas rizikos vertinimas, o 11 straipsnis aprašo, kokios rizikos mažinimo priemonės gali būti imtasi, kai rizika negali būti laikoma nereikšminga. Dėl tikslios abiejų straipsnių formulavimo ir informacijos reikalavimų, kuriais grindžiamas vertinimas, EUR-Lex tekstas yra atitinkamas šaltinis.

Šaltiniai

• Reglamentas (ES) 2023/1115 (miško nedidinimo reglamentas): eur-lex.europa.eu/legal-content/NL/TXT/?uri=CELE…